ALYTUS

Alytaus apskrities futbolo federacija(AAFF)- organizacija, vienijanti 15 asocijuotų narių, savo pagrindiniu tikslu laikanti futbolo populiarinimą apskrityje bei infrastruktūros plėtrą Dzūkijoje.

Alytus- vienas didžiausių ir giliausias futbolo tradicijas turinčių Lietuvos miestų.  Alytaus futbolo istorija prasidėjo 1935 metais, kai Alytuje buvo įkurtas futbolo klubas „Dainava“. Per savo istoriją klubas ne kartą tapo Lietuvos pirmenybių prizininku, o 1975 metais vedami legendinio trenerio J. Kubilevičiaus tapo Lietuvos čempionais. „Dainavos“ klubas iki šių dienų žaidžia aukščiausioje šalies, LFF A lygoje.

Alytus, nuo auksinės „Dainavos“ laikų, garsėja ir gali didžiuotis savo futbolininkais, jų pasiekimais. Alytaus trenerių ugdomi jaunieji talentai ne tik nuolat kviečiami į nacionalinę rinktinę, bet ir renkami geriausiais futbolininkais:

1989, 1992 m.– Valdemaras Martinkėnas.

1995, 1996 m.– Gintaras Staučė (Spartak Moskva, Galatasaray Istanbul, Karsiyaka Izmir, Sariyer Istanbul, MSV Duisburg, Akratitos Athina, Fostiras Athina, GS Kallithea, FK Jurmala);

2010 m. –  Darvydas Šernas (Lodzės „Widzew“, Liublino „Zagłębie“, Gaziantepspor, Perth Glory FC);

2011, 2012 m. – Žydrūnas Karčemarskas (Dinamo Moskva, Gaziantepspor) ;

1993 m. – Irmantas Stumbrys (FC Zenit St. Petersburg, FC Zenit-2 St. Petersburg, FC Torpedo-ZIL Moscow).

Neatsitiktinai Dzūkijos sostinė ilgą laiką buvo vadinama vartininkų kalve - trys mūsų trenerių išugdyti vartininkai (V.Martinkėnas, G. Staučė, Žydrūnas Karčiamarskas) vienas po kito gynė nacionalinės rinktinės vartus.  O 2013 metais nacionalinės rinktinės sudėtyje žaidė trečdalis alytiškiškių: Ž. Karčemarskas (Dinamo Moskva, Gaziantepspor), D. Šernas (Gaziantepspor, Perth Glory FC), Tadas Labukas (SK Brann, Skonto FK, FK Torpedo Moskva), Vytautas Lukša (FC Hearts, Minsko "MTZ-Ripo", FK Ìllìčìvecʹ Marìupolʹ, FK Arsenal Kiïv, KS Polonia Warszawa, FK Gomel), Mindaugas Panka (Widzew Lodz, KS Ruch Chorzów, Hapoel K. Shmona), Deivydas Matulevičius(CSL Pandurii Târgu-Jiu), Vytautas Andriuškevičius (Djurgårdens IF Fotboll).

Prie didžiausių šių dienų Alytaus futbolo pasiekimų priskirtinas Alytaus FM „Auska“ sugrįžimas Lietuvos salės futbolo A lygą, ir sėkmingas žaidimas čempionate – 2013 metais komanda pasipuošė bronzos medaliais.

Alytaus mieste aktyviai dirba dešimt futbolo trenerių, kurie ugdo apie 400 auklėtinių. Tenkinant gausios futbolo bendruomenės poreikius, 2010 metais po rekonstrukcijos buvo atidarytas Alytaus centrinis stadionas, kuriame sudarytos puikios sąlygos futbolininkams ir įrengtos 3 748 vietos žiūrovams.

2013 metais buvo įrengtas „Dainavos“ pagrindinės mokyklos dirbtinės dangos treniruočių stadionas bei patalpos metodiniam darbui. Alytaus miesto savivaldybė jau dabar galvoja apie futbolo infrastuktūros plėtrą. 2013 metais buvo parengta teritorijos (10 ha) prie Gulbynės ežerėlio vizija. Šioje teritorijoje planuojama įrengti dengtą futbolo maniežą ir tris žolės treniruočių aikštes.

Gilias ir tvirtas Alytaus futbolo tradicijas kūrė, jas tęsia ne tik  klubai, žaidėjai, treneriai, tačiau ir vieni iš labiausiai atsidavusių futbolo sirgalių Lietuvoje - „Dzūkų tankai“, o jų šūkis mums visiems tebūnie tarsi dar viena futbolo taisyklė: „Vienas miestas – viena komanda!”.

S I M N A S

Simne futbolas labai populiarus ir mėgiamas. Miestelio gimnazijos komandos rekordinį skaičių-6 kartus tapo „Ežiogolo“ ir „Golo“ respublikos čempionėmis, tris kartus iškovojo trečiąsias vietas. Jaunimas nuolat dalyvavo įvairiuose turnyruose ir stovyklose Lenkijoje – Olecke, kur tampa nugalėtojais, taip pat dalyvauja įvairiuose turnyruose gimtinėje. FK „Simnas“ organizuoja įvairius futbolo renginius vaikams – klubo taurės turnyrus, tarpgatvines varžybas, „Futboliuką“, „Futbolo festivalius“, „Linksmąsias vasaros futbolo mokyklas“, organizuoja išvykas stebėti ir palaikyti Lietuvos rinktinę varžybose. 2012 m.  jaunieji gimnazistai atstovavo Lietuvą vaikų mėgėjų turnyruose Sankt-Peterburge ir Maskvoje, o 2011 m. bendravo su  tuometine pasaulio čempione – Ispanijos rinktine – išvedė žaidėjus į aikštę Euro 2012 atrankos rungtynėse su Lietuvos komanda. Simniškis Ignas Botyrius 2014 m. tapo respublikos čempionu su Alytaus SRC „Dainava“ komanda (treneris Povilas Baliukonis)

Futbolo klubas "Simnas" įkurtas 2001 m. kovo 9 dieną. Klubas aktyvesne veikla užsiėmė nuo 2005 m.: sausio 5 dieną klubo administratoriumi paskirtas Juozas Bagdanavičius,  2005 m. balandžio 26 dieną klubo prezidentu išrinktas Vytautas Mikelionis, kurio dėka prasidėjo futbolo atgimimas Simne.Komanda aktyviai dalyvauja Alytaus apskrities futbolo pirmenybėse,  Alytaus rajono seniūnijų sporto žaidynėse, Alytaus apskrities seniūnijų sporto žaidynių futbolo varžybose, kur tampa prizininke. 2011 m. pradėtas naudoti gimnazijos stadionas su dirbtine futbolo danga, šiais metais komanda antrą čempionato pusę planuoja žaisti rekonstruotame pagrindiniame miesto futbolo stadione su natūralia žolės danga.

 V E I S I E J A I

 Veisiejai- nedidelis miestelis prie Ančios ežero. Garsėja gamtos grožiu, dainomis, nuoširdžiais žmonėmis. Gyventojų apie 2000.Tarpukaryje, kaip ir dauguma Pietų Lietuvos miestelių, turėjo nemažą žydų tautybės bendruomenę. Žydai sudarė apie trečdalį gyventojų .Jų tarpe atsirado mėgstančių futbolą ir savaitgaliais turgaus aikštėje žaisdavo savo malonumui.1935 metų vasarą Veisiejų komanda, pasivadinusi JRS, sužaidė pirmąsias rungtynes Marijampolėje. Tikslus rezultatas nežinomas, bet amžininkai užsimena, kad suvalkiečiai įkirto dzūkeliams ne mažiau dvejų dešimčių įvarčių. Šiaip ar taip šie metai laikomi Veisiejų futbolo istorijos pradžia. Tais pačiais metais Veisiejų JSO dalyvavo Suvalkijos pirmenybėse. Tai pirmoji Alytaus apskrities komanda, dalyvavusi organizuotame futbolo turnyre. Tik po metų šiose varžybose pradėjo dalyvauti Alytaus komanda. Iki karo veisiejiečiai dar rungtyniavo su lazdijiečiais, Seinų,Alytaus ir netgi Šiaulių komandomis. Veisiejuose rungtynės vykdavo centrinėje aikštėje, grįstoje akmenimis. Ketvirtadieniais ten vykdavo turgūs, o savaitgaliais norintys spardė kamuolį. Beje, visuomenės palaikymo “spirdžiai” nesulaukdavo. Miestelėnai laikė tai kvailu užsiėmimu.
Prasidėjus karui ir išnykus žydams, futbolo Veisiejuose niekas nežaidė. Pokario laikas taip pat buvo netinkamas sportui.Visgi įkūrus Veisiejų rajoną, šimtamečio parko teritorijoje talkų būdu buvo pastatytas stadionas su žaidimų aikštelėmis, tame tarpe ir futbolo aikšte. Kadangi tuo metu jaunimas buvo gana gerai fiziškai išsivystęs, nesirinkdamas žaidė tiek tinklinį, tiek krepšinį, tiek futbolą. Veisiejų rajono komandos pradėjo dalyvauti Lietuvos pirmenybėse. Futbolo komanda pasivadino “Dzūko” vardu ir pateikė paraišką dalyvauti “B” klasės pirmenybėse. Pirmosios oficialios pokarinės reprezentacinės Veisiejų komandos rungtynės sužaistos 1947 metų gegužės mėnesį. Veisiejų miesto stadione pralaimėta Kalvarijos komandai 2:5.Veisiejiečių gretose žaidė nemaža rusų kareivių iš dalinio, dislokuoto Veisiejuose. Vis dėlto jau pirmąjį sezoną veisiejiečiai pasiekė pirmąsias pergales ir dešimties komandų tarpe užėmė septintąją vietą. Įdomiai tekdavo vykti į rungtynes kituose miestuose. Dažniausiai futbolininkai keliaudavo arkliais, juos persiimdavo miškuose vietiniai partizanai, tačiau tragiškų atsitikimų pavyko išvengti. Lengviausia nuvykti buvo į Marijampolę. Iš Veisiejų į Suvalkijos sostinę “polutarkos” gabendavo grūdus. Sugula futbolininkai ant grūdų ir taip keliauja. Keista, bet žiūrovai, skirtingai nuo prieškarinio laikotarpio, rungtynių stebėti susirinkdavo gana gausiai. Pasakojama, kad rungtynėse jų būdavo ne mažiau trijų šimtų. Dar viena įdomi detalė – pirmąjį sezoną komanda neturėjo sportinių marškinėlių, bet getrai ir kelnaitės buvo. Todėl žaidėjai rungtyniaudavo iki pusės nuogi.
Su pertraukomis “Dzūko” komanda Lietuvos pirmenybių žemiausioje lygoje žaidė iki 1959 – ųjų. Tais metais buvo panaikintas Veisiejų rajonas, turbūt tai ir lėmė komandos pasitraukimą iš čempionato. Tačiau jau 1962-aisiais vėl susibūrė komanda, pradėjusi dalyvauti pirmenybėse. Dabar ji vadinosi “Ančia”. Naujas komandos gyvavimo etapas prasidėjo 1964-aisias metais. Komandai vadovauti pradėjo šviesios atminties Stasys Gražulevičius. Vėl pasikeitė pavadinimas. Eiliniame Lietuvos “B” klasės čempionate paraišką dalyvauti pateikė Veisiejų “Dainavos” futbolo komanda. Argi ne nuostabu, kad šiuo pavadinimu Veisiejų reprezentacinė komanda dalyvauja šalies čempionate iki šių dienų, taigi, taigi jau 50 metų.1968-aisias komanda gavo pirmąjį savo istorijoje trenerį. Baigęs studijas, į Veisiejų žemės ūkio technikumą dirbti atvyko diplomuotas specialistas Mingailis Sabaliauskas. Jis ne tik treniravo suaugusiųjų komandą, bet futbolo abėcėlės mokė ir vaikus. Iki tol futbolininkais būdavo tik savamoksliai vaikai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: jau 1970-aisiais “Dainava” “B” klasės Kapsuko zonoje užėmė pirmąją vietą ir iškovojo teisę pereiti į antrąją pagal pajėgumą Lietuvos lygą. Deja, jau kitais metais iš Veisiejų išvyko M.Sabaliauskas, ir komanda ne tik kad nežaidė aukštesnėje lygoje, bet ir apskritai pasitraukė iš pirmenybių. Kaip pasakojo komandos vadovas S.Gražulevičius (tuo metu dirbęs ūkinių prekių parduotuvės vedėju) “negalėjau žmonėms į akis žiūrėti, kai užėję į parduotuvę jie ne dažų ar “cvekų” prašė, o klausdavo, kada gi Veisiejuose vėl bus futbolas”. Jau kitą sezoną Veisiejų “Dainava” vėl žaidė čempionate.  Rungtyniavo taip pat ir jaunių, jaunučių bei vaikų komandos. Reikia pasakyti, kad nuo to sezono reprezentacinė miestelio komanda nepraleido nė vieno sezono. Ir tuo veisiejiečiai pagrįstai didžiuojasi.
Pagaliau Veisiejuose išaugo ir pirmieji tikrai pajėgūs žaidėjai. Pirmuosius sportinius žingsnius kaip puikus įvarčių mušėjas žengė Fulgentas Bižys. Šis talentingas puolėjas vėliau Panevėžio “Ekrano” ir Utenos “Utenio” gretose tapo rezultatyviausiu Lietuvos aukščiausios  lygos čempionato žaidėju. Ragavo netgi reprezentacinių “Atlanto” bei “Žalgirio” komandų duonos. O vartininkas Albinas Jarmala 1975-aisiais gavo pasiūlymą žaisti Mažeikių “Atmosferos” ir Kapsuko “Sūduvos” komandose. Jam buvo žadamas ir butas, ir dar visokių tų laikų gėrybių, bet kuklus dzūkelis vaikinukas nusprendė likti Veisiejuose. Kažin ar gali įsivaizduoti to meto laikų elitinių komandų treneriai, kokį “deimančiuką” jie tada prarado. Gindamas Veisiejų “Dainavos” vartus tas vaikinukas (o paskui ir vyras) išdarinėdavo tokius stebuklus, kad Veisiejuose buvo tiesiog dievinamas ir vadinamas ne kitaip tik Albinuku. Dabar tas puikus vartų sargas – mokytojas ekspertas,  penkių knygų autorius, gerbiamas visame rajone žmogus. Paklaustas, ar nesigaili, kad tada liko Veisiejuose, be jokios nostalgijos atsako, kad jo gyvenimas ir turiningas įdomus, ir gailėtis tikrai nėra ko. Beje, A.Jarmalos eroje Veisiejų komanda žaidė pirmąsias tarptautines rungtynes. 1973-iaisiais į Veisiejus atvyko Seinų (Lenkija) komanda. Svečiai laimėjo 5:3, o rungtynes stebėjo 800 žiūrovų.
Žymesnieji veisiejiečių pasiekimai- 1987 m. jaunių komanda, atstovaudama Lazdijų rajonui Lietuvos moksleivių žaidynėse, užėmė aukštą 9- ąją vietą. 1989 metų sezoną “Dainavos” komanda Lietuvos II lygos Kapsuko zonoje aplenkė visas komandas ir iškovojo teisę žaisti I-joje lygoje. Rungtyniauti 1990 metais I lygoje tikrai nebuvo lengva. Blokada taip suvaržė komandos finansines galimybes, kad dažnai į varžybas tekdavo vykti maršrutiniais autobusais, netgi su persėdimais. O ir komandos , tada dar masiškai neišvažinėjus futbolininkams po užsienius, lygoje buvo tikrai pajėgios. Vis dėlto aplenkę tris komandas, veisiejiečiai būtų išlikę šioje lygoje, tačiau po čempionato reorganizacijos kitą sezoną vėlgi atsidūrė žemiausioje lygoje.1995 metais , įkūrus Alytaus apskrities futbolo federaciją, reprezentacinė miesto komanda pradėjo žaisti apskrities pirmenybėse, kuriose rungtyniauja ir dabar. Per tuos metus devynis kartus tapta prizininkais, o 1995-aisiais tapta čempionais. Šeši veisiejiečiai moksleiviai žaidė Alytaus apskrities rinktinės sudėtyje šalies aukščiausioje lygoje, o Ernestas Akrimas tapo bronziniu prizininku. Meirūnas Stankevičius atstovavo  Alytaus “Alyčio”, Mažeikių FK, Klaipėdos "Atlanto", Vytautas Griškevičius- Kauno FBK, Alytaus "Alyčio", Jonavos "Lietavos", Giedrius Plečkaitis- Kauno "Atleto komandose.
Nuo 1987 metų Veisiejų “Dainavos” komanda žaidė turnyruose Monkuose, Seinuose, Gižicke (Lenkija), rungtyniavo su Vokietijos, Rusijos komandomis turnyruose Lietuvoje. Vaikų komandos taip jau žaidė su užsienio bendraamžiais.
Kadangi  senasis miesto stadionas jau neatitiko reikalavimų, prie Veisiejų technologijos ir verslo m-klos 1998 metais buvo pastatytas šiuolaikinis stadionas su futbolo aikšte. Stadiono atidaryme žaidė Viliaus “Žalgirio” ir Bialystoko “Jagielonijos” komandos. Po metų draugiškas rungtynes čia žaidė Lietuvos ir Lenkijos U-16 rinktinės. Čia rungtyniavo Alytaus "Alytis", Marijampolės "Sūduva", Panevėžio "Ekranas", Vilniaus "Vėtra" ir kitos pajėgios komandos. Šiuo metu prie stadiono veikia viešbutis, sporto ir sunkiosios atletikos salės. Sporto kompleksas tinkamas komandų stovykloms.
Taigi mažo Pietų Lietuvos miestelio futbolo istorija ir gana sena, ir turininga. Ji byloja, kad dzūkai taip pat mėgsta futbolą, žaidė jį, žaidžia ir ateityje žais.